open/close

Baltieji lokiai renkasi DSV



Milak the polar bear

Kelionei per Atlanto vandenyną baltoji lokė Milak pasirinko DSV, o ne ledo lytį.

Apie nepaprastą Milak kelionę skaitykite čia.

 

Baltieji lokiai renkasi DSV

Kelionei per Atlanto vandenyną baltoji lokė Milak pasirinko DSV, o ne ledo lytį.

 

Baltoji lokė Milak saugiai ir sėkmingai perkirto Atlanto vandenyną ir pradeda naują gyvenimą Kanadoje. Ji nė karto nesiskundė DSV paslaugų kokybe.

 

Šešerių metų baltoji lokė Milak iškeitė dienas Alborgo zoologijos sode Danijoje į naują gyvenimą Sen Felisjeno laukinių gyvūnų zoologijos sode Kvebeke.

 

„Milak jau per daug metų, kad dar gyventų su motina, tad turėjome rasti jai naujus namus. Gamtoje baltosios lokės palieka savo jauniklius šiems sulaukus tam tikro amžiaus“, – pasakoja Alborgo zoologijos sodo veterinarė Katrine Christensen.

 

Kaip išlaikyti baltąjį lokį ramų?

Ne visi gali nugabenti baltąjį lokį iš Danijos į Kanadą. Lokys turi būti budrus visą kelionės laiką ir visur aplink turi būti labai ramu, kad gyvūnas nesijaudintų. Dėl šios priežasties Alborgo zoologijos sodas prašo DSV pagalbos, kai, įgyvendinant rūšių išsaugojimo programą, kurį nors iš zoologijos sodo gyvūnų reikia saugiai nugabenti į kitą pasaulio vietą.

 

Milak kelionė vyko keliais etapais, visuose jų kartu su baltąja loke keliavo ir DSV. Pirmiausia gyvūnas buvo uždarytas į specialiai jam sukurtą narvą ir nugabentas į Amsterdamą, iš ten krovininiu lėktuvu nuskraidintas į Monrealį ir galiausiai vilkiku nuvežtas į naujuosius namus Sen Felisjeno zoologijos sode.

 

Dėžė kelionei

Priešingai, nei buvo manyta, Milak nenorėjo lįsti į narvą, todėl veterinaras turėjo suleisti baltajai lokei migdomųjų, kad būtų galima įnešti ją į specialiai pagamintą metalinę dėžę. Atidžiai apžiūrėjusi dėžę, DSV krovinio ekspeditorė Anja Bege Knudsen pastebėjo, kad ši aukštesnė kaip 160 cm, todėl netilptų pro krovinių skyriaus liuką. Narvas skubiai buvo pamažintas, kol 280 kg sverianti baltoji lokė jame kietai miegojo. Kai pataisytame narve Milak atsibudo, buvo galima pradėti kelionę.

 

„Labai džiaugiamės, kad visos kelionės metu su mumis buvo Anja iš DSV. Ji pasirūpino, kad Milak keliautų saugiai; Anjos dėmesys visoms smulkmenoms mums padarė įspūdį. Apskritai, šioje ypatingoje kelionėje DSV labai stengėsi“, – įspūdžiais dalijasi Alborgo zoologijos sodo veterinarė Trine Hammer Jensen.

 

Savo naująją šeimą Milak pasitiko pasipuošusi raudonu kaspinu

Gražiu raudonu kaspinu papuoštame narve Milak saugiai atvyko į Kandą. Laukinių gyvūnų zoologijos sodas yra labai dėkingas už nuostabią dovaną. Imigrantę iš Danijos mielai priėmė ir jos naujoji baltųjų lokių šeima.

 


Apie Alborgo zoologijos sodą

Alborgo zoologijos sodas duris atvėrė 1935 m. balandį. Čia, 8 ha plote, gyvena 138 rūšių gyvūnai, kurių skaičius viršija 1 200. Pagrindinis Alborgo zoologijos sodo tikslas – išsaugoti gyvūnų rūšis ir aplinką, kurioje jie gyvena; tiesiogiai to siekiama įgyvendinant tarptautines veisimo programas ir dalyvaujant įvairiuose laukinės gamtos išsaugojimo projektuose, o ne tiesiogiai – dalijantis žiniomis apie nykstančias gyvūnų rūšis.

 

 

Apie Sen Felisjeno laukinių gyvūnų zoologijos sodą

Sen Felisjeno laukinių gyvūnų zoologijos sodas, kuris įsikūręs 4,86 km2 plote ir kuriame gyvena 75 rūšių gyvūnai, yra vienas didžiausių zoologijos sodų Šiaurės Amerikoje. Šis sodas apima unikalų Gamtos parką (ang. Nature Trail Park), kurį lankytojai gali apžiūrėti važiuodami traukinuku, taip pat gausybę gyvūnų arealų. Zoologijos sodo paskirtis – išsaugoti subarktinio klimato zonų laukinių gyvūnų rūšis. Zoologijos sodą valdo Borealinės biologinės įvairovės išsaugojimo centras (angl. Centre for Conservation of Boreal Biodiversity Inc.).

 

 

Slapukus naudojame statistikos ir rinkodaros tikslais. Paspausdami ant šios nuorodos sutinkate, kad slapukai būtų naudojami minėtais tikslais. Skyriuje Slapukų politika politika galite sužinoti daugiau apie slapukus, įskaitant ir tai, kaip atšaukti savo sutikimą. Sužinokite daugiau apie slapukų politiką